Kasdieninė burnos priežiūra

Ne visi mes suvokiame, kad kasdieninė teisinga burnos priežiūra gali būti geriausia prevencinė priemonė prieš dantų gedimus ir dantenų ligas. Į klausimus apie teisingą burnos priežiūrą atsakys ir plačiau papasakos gydytoja odontologė Auksė Spruogytė.

1. Kodėl reikia prižiūrėti burnos ertmę? Kokios galimos nepriežiūros komplikacijos?

Burnos ertmėje „gyvena“ didelis kiekis įvairiausių mikroorganizmų, jų priskaičiuojama net iki 600 rūšių, palyginimui – ant rankų rastume tik apie 150 rūšių. Kasdieną kruopščiai prižiūrint burnos ertmę, nusistovi „gerųjų“ ir „blogųjų“ mikroorganizmų balansas, kuris ir lemia burnos sveikatą. Nepakankama kasdieninė burnos higiena, kartu su netinkama mityba lemia burnoje esančių mikroorganizmų balanso sutrikimą – daugėja ligas sukeliančių „blogųjų“ mikroorganizmų, dėl to atsiranda dantų kariesas ir dantis supančių audinių ligos, tokios kaip gingivitas ir periodontitas. Negydomos šios ligos progresuoja, sukeldamos skausmą, patinimą, kraujavimą, diskomfortą ir net dantų netekimą.

2. Kokios yra pagrindinės priemonės burnos priežiūrai?

Pagrindinės ir pačios paprasčiausios priemonės, kurias būtina naudoti kiekvienam yra dantų šepetėlis, fluoro turinti dantų pasta ir tarpdančių siūlas. Dantų šepetėlį reikėtų rinktis minkštą arba labai minkštą. Dantų pastoje fluoro turėtų būti 500ppm vaikams 1-6 metų, 1000-1500ppm vaikams nuo 6 metų ir suaugusiems. Vienintelis patikimas būdas išvalyti tarpdančiuose susikaupusį minkštąjį apnašą yra tarpdančių siūlas. Jis turėtų būti vaškuotas ir impregnuotas fluoru, bei naudojamas kasdien.

Papildomos priemonės gali būti naudojamos atsižvelgiant į paciento poreikius. Esant gausiam apnašų ir akmenų susidarymui naudojami specialūs skalavimo skysčiai, turintys antibakterinių medžiagų, stabdantys apnašų ir akmenų formavimąsi. Aktyviai sergant kariesu naudojami fluoro turintys skalavimo skysčiai. Didesniems tarpeliams tarp dantų reikėtų naudoti tarpdančių šepetėlius. Specialūs tarptančių siūlai naudojami valyti tarpinėms dalims tarp tiltais protezuotų dantų. Bakterijų ir apnašo kiekiui sumažinti naudojami liežuvio šepetėliai, nes ant liežuvio yra ypač daug mikroorganizmų. Sunkiai pasiekiamoms vietoms valyti, nešiojant breketų sistemą naudojami nedideli „vieno danties“ šepetėliai.

3. Kaip reikia rūpintis burnos ertme kiekvieną kartą po valgio?

Kaskart pavalgius nebūtina tuojau pat bėgti valytis dantų. Dantis valytis užtenka du kartus per dieną – ryte ir vakare. Ryte, papusryčiavus, reikėtų kruopščiai išsivalyti dantis ir stengtis neužkandžiauti bei negerti saldžių gėrimų bent jau 3val. po dantų valymo. Papietavus arba suvalgius užkandį rekomenduojama išskalauti burnos ertmę paprastu vandeniu arba burnos skalavimo skysčiu. Vakare dantys valomi prieš einant miegoti, kadangi po vakarinio dantų valymo nerekomenduojama nieko valgyti, o atsigerti galima tik negazuoto vandens. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad negalima dantų valyti iš karto suvalgius daug rūgščių turinčio maisto (citrusiniai vaisiai, angliarūgštės turintys gėrimai, vynas ir k.t.), rekomenduojama išskalauti burną vandeniu ir palaukti bent 30min., arba neutralizuoti rūgštis pienu, sūriu, ir tik tada valytis dantis.

4. Kokie maisto produktai yra burnos ertmės „draugai“, o kokie yra „priešai“?

Gana gerai žinomi „priešai“ yra saldumynai, nes juose esantį cukrų ypač mėgsta ant dantų esančios „blogosios“, kariesą sukeliančios, bakterijos. Dar vienas ypač pavojingas produktas yra gazuoti gėrimai,kurie ne tik turi daug jau minėto cukraus, bet jų sudėtyje esanti angliarūgštė „tirpdo“ dantų emalį ir gali sukelti erozijas. Bet koks lipnus, ilgai burnoje užsilaikantis maistas (traškučiai, ledinukai, irisai ir t.t.) skatina emalį skaidančių rūgščių gamybą, todėl jo reikėtų vengti, o pavartojus tokios maisto geriausia dantis kruopščiai išskalauti vandeniu, taip pašalinant maisto likučius nuo dantų paviršių.

Na, o „draugai“ yra visi tie produktai, kurie turi nedaug angliavandenių. Pienas, sūris, jogurtas yra kalcio šaltinis. Mėsoje, kiaušiniuose, paukštienoje yra fosforo, kuris kartu su kalciu yra pagrindinė mineralinė sudedamoji kaulų bei dantų medžiaga. Arbatoje yra fluoro, kuris yra vienas iš svarbiausių elementų karieso profilaktikoje. Sveiki yra tie vaisiai ir daržovės, kurie nėra labai saldūs arba rūgštūs.

5. Kaip dažnai reikia lankytis pas gydytoją odontologą?

Profilaktinių apsilankymų kiekis per metus yra gana individualus ir priklauso nuo amžiaus, individualios burnos higienos įgūdžių, sergamumo kariesu intensyvumo ir kt. Rekomenduojama profilaktiškai apsilankyti ne rečiau nei kas 6 mėn.

6. Kas yra profesionali burnos higiena?

Tai yra gydytojo odontologo kabinete atliekama procedūra, kurios metu ultragarsinio skalerio arba rankinių instrumentų pagalba yra valomi visi dantų paviršiai, šalinami susiformavę viršdanteniniai ir podandetiniai akmenys, minkštasis apnašas, dantys poliruojami bei pacientas apmokomas individualios burnos higienos principų.

7. Kaip dažnai reikėtų atlikti profesionalią burnos higieną?

Tai priklauso nuo individualios higienos įpročių, dantų akmenų susidarymo greičio, esančios periodonto patologijos sunkumo. Gydytojas odontologas paskiria pakartotinių apsilankymų dažnį atsižvelgdamas į visus šiuos faktorius. Paprastai rekomenduojama profesionalią burnos higieną atlikti bent 1-2 kartus per metus, sergant periodonto ligomis gali tekti lankytis net kas 3 mėn.

8. Ar dantų balinimas kenkia dantims?

Dantų balinimo metu yra naudojamos gana agresyvios dantų emaliui medžiagos, todėl balinimo metu nedidelės dalies emalio struktūrų yra netenkama, dėl to po balinimo dažnai išsivysto trumpalaikis dantų jautrumas. Tam, kad dantų balinimas būtų kuo saugesnis, būtina jį atlikti prižiūrint gydytojui odontologui, kuris parinks tinkamiausią būdą, saugiausią balinimo medžiagos koncentraciją ir paaiškins kiek kartų per metus yra saugu atlikti balinimo procedūras. Laikantis visų rekomendacijų ir atsargumo priemonių, dantų balinimas yra saugi procedūra.

9. Kokios yra dantų balinimo rūšys?

Dantų balinimą galimą skirstyti į išorinį ir vidinį. Išorinis dantų balinimas dar skirstomas į atliekamą namuose ir kabinete. Tam, kad dantis saugiai išbalintumėte namuose yra pagaminamos individualios dantų kapos, kuriose yra specialus rezervuaras balinančiai medžiagai. Pacientas pripildo kapą balinančios medžiagos ir užsimauna ją ant dantų. Kapa yra laikoma ant dantų keletą valandų per dieną ar daugiau, priklausomai, kokio stiprumo balinanti medžiaga yra naudojama. Dantų balinimas kapomis namuose trunka iki kelių savaičių, jo metu pats pacientas seka savo dantų spalvą ir atsirandantį dantų jautrumą.

Išorinis balinimas gali būti atliekamas gyd.odontologo kabinete. Jo metu specialia medžiaga izoliuojamos dantenos, naudojama stipresnė balinanti medžiaga, kuri dar papildomai gali būti aktyvuojama šviesa, lazeriu, todėl rezultatą galima matyti jau po pirmos procedūros. Tiesa, po balinimo odontologo kabinete atsiranda stipresnis dantų jautrumas, negu balinant dantis palaipsniui – kapomis.

Vidinis balinimas yra naudojamas pavieniams dantims, kurie yra pakeitę spalvą po traumos, endodontinio gydymo ar kitų priežasčių. Šis balinimo būdas gali būti naudojamas tik endodontiškai gydytiems dantims, kurių kanalai yra kokybiškai užplombuoti. Nuo išorinio balinimo skiriasi tuo, kad balinanti medžiaga dedama į danties vidų, prieš tai paruošus danties viduje ertmę. Balinanti medžiaga „uždaroma“ danties viduje laikina plomba ir laikoma ten nuo kelių dienų iki savaitės. Balinanti medžiaga dantyje keičiama tol, kol pasiekiamas optimalus balinimo rezultatas. Po balinimo danties ertmė atstatoma nuolatine plomba.

10. Ar populiarieji dantų deimantukai kenkia dantų emaliui?

Deimantukas yra „priklijuojamas“ prie danties emalio jo negręžiant ar kaip nors kitaip nepažeidžiant, todėl pati procedūra yra pakankamai saugi. Problemų gali kilti vėliau, jeigu pacientas pakankamai kruopščiai neišvalo srities apie deimantuką, tuomet ten kaupiasi minkštas apnašas, gali įvykti emalio demineralizacija, dėl ko atsiranda baltos dėmės, kurios vėliau patamsėja ir esant ypač blogai burnos higienai išsivysto kariesas.

Tikimės, kad šis straipsnis padės kiekvienam norinčiam teisingai prižiūrėti burnos ertmę. Iškilus neaiškumams rekomenduojame konsultuotis su savo odontologu.

 

Auksė Spruogytė
Gydytoja odontologė.

Atlieka terapinio gydymo procedūras, endodontinį gydymą bei pergydymą, profesionalią burnos higieną.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.