Šiuo metu dantų balinimas taip išpopuliarėjęs, kad galima rinktis iš gausybės metodų: dantų balinimas kapomis, dantų balinimas odontologo kabinete, balinimas lazeriu ir kiti. Viena to priežasčių yra ta, kad šypsena, tai bene svarbiausias įrankis padedantis žmonėms visame pasaulyje suprasti vieni kitus. Nuo pat žmonijos atsiradimo pradžios žmonės stengėsi išlaikyti dantis šviesius, baltus ir sveikus. Kai kurie praeityje taikyti metodai iš tiesų duodavo naudos, kiti buvo juokingi ar net kraupūs.
Pirmieji dantų šepetėliai padėję dantis išlaikyti baltus atsirado 3000-taisiais metais prieš Kristų. Tai buvo paprasčiausios medžio šakelės, nuo kurių buvo nulupama medžio žievė. Tokiomis šakelėmis trinant dantis buvo pašalinami maisto likučiai. O štai pirmąjį dantų šepetėlį su šereliais išrado kinai apie 1400-uosius mūsų eros metus. Europiečių pirkliai greitai suprato, kad šie yra puikūs išradimai ir parsivežė šepetėlius į Europą. Greitai tokie šepetėliai išpopuliarėjo visame pasaulyje.
Šerno ar kitų gyvūnų šeriai dantų šepetėlių gamyboje buvo naudojami iki Luji Pasterui atrandant bakterijas. Medikai po šio atradimo greitai suvokė, kad gyvūnų šeriai sukelia dantenų ligas, infekcijas. Taigi, ilgą laiką buvo ieškoma pakaitalo gyvūnų šeriams. 1935 Valasas Korotersas atrado nailoną, kurio pagalba buvo išspręsta iškilusi problema ir prevencinė dantų priežiūra tapo saugi.
Bet ką čia apie prevencines priemones, įžangoje užsiminėme apie ekstremalius dantų balinimo metodus taikytus praeityje. Taigi apie 2000 metus prieš Kristų egiptiečiai savo dantis trindavo vyno actu arba pemza. Šios priemonės tikrai nesukeldavo didelio malonumo, be to, drastiškai gadindavo emalį. Visgi, senovės romos gyventojai kaip ir ekonomikoje bei karinėje galioje taip ir taikant ekstremalius dantų balinimo metodus, sugebėjo pralenkti egiptiečius. Romiečiai savo dantis balindavo žmogaus šlapimu, kurio sudėtyje gausu amoniako. Beje, trumpu laikotarpiu amoniakas iš tiesų gali pagelbėti. Visgi, geriau lankykitės pas savo odontologą. Taigi, savaime suprantama, kad tuo laikotarpiu dantų balinimas kapomis nebuvo populiarus.
Istorikai taip pat yra nustatę, kad odontologijos paslaugas senovėje teikė ne medicinos specialistai, o kirpėjai. Šie turėjo specialius įrankius skirtus dantų šalinimui, iš tiesų tik tokios odontologijos paslaugos tais laikais ir buvo teikiamos pacientams, kuriems skaudėdavo dantis.
Balinimui 18-19 amžiuose taip pat buvo naudojama kaustinė rūgštis. Ši trumpam išbalindavo dantis, tačiau visiškai sunaikindavo dantų emalį. 1800-aisiais metais Italų dantistai nustatė, kad fluoras gali pašalinti ant dantų pasirodančias dėmes. Šis atradimas privedė iki fluorido pastilių atsiradimo. Tokius saldainius Italijoje buvo priversti ragauti daugybė pasiturinčio sluoksnio gyventojų vaikų. Sulaukus gerų rezultatų fluoras pradėtas pilti į geriamąjį vandenį, dantų pastas, burnos skalavimo skysčius, be to, ši medžiaga stiprina danties emalį, taip sumažinant tikimybę atsirasti skylutėms. Vis dėlto laikui bėgant buvo nustatyta, kad dėl fluoro dantys vėlyvesniame amžiuje gali tapti dėmėtais. Taigi, fluoro buvo atsisakyta.
Gyvenant 21-ąjame amžiuje žmoniją tiesiog apsėdo baltų dantų bumas. Graži šypsena tapo būtinybė, nebe privalumas. Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad per paskutiniuosius 5-erius metus balinimo paslaugomis buvo pasinaudota 300 procentų daugiau kartų nei prieš tai buvusius. Šią informaciją paskelbė Amerikos dantų kosmetologų institutas. O dantų priežiūroje naudojama gausybė prevencinių priemonių padedančių išlaikyti šviesius dantis. Taip pat pasitelkiamas ir dantų balinimas kapomis, lazeriu, įvairiais geliais ar skysčiais. Štai kaip per 5000 metų pasikeitė odontologija.